Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija

Paieška

Vertėjas

Lithuanian English French German Italian Russian Spanish
Designed by:

Susitikimas su nuostabaus balso mokytoja

20191114 133301Gimnazijos muziejaus komanda ir kino klubo „Dublis“ nariai jau baigia „susukti“ filmo „Gimnazijos istorija“ pirmąją dalį (1924-1945 metai ). Darbai įsibėgėję: tekstai parašyti, nuotraukos atrinktos, turimi interviu perklausyti. Šiuo metu pagrindinis darbas – įgarsinimas. Garso takelį įrašyti pasikvietėme gimnazijos radistus ir dirbusią mūsų gimnazijoje mokytoją Aldoną Girėnienę. Dėkojame visiems už pagalbą.

 

Gimnazijos muziejaus komanda

Fotografijos Onutės Jodonytės

Literatūros mokslininkui ir kritikui Vytautui Galiniui – 95

Gimė 1924 m. kovo 9 d. Miežonių kaime, Kaišiadorių valsčiuje. Mirė 1999 m. kovo 12 d. Nemenčinėje, palaidotas Vilniuje.

Baigė Kaišiadorių gimnaziją, po to mokėsi Vilniaus pedagoginiame institute (1947). Tais metais pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (dabar – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Habilituotas daktaras, profesorius. 1955 m. priimtas į Rašytojų sąjungą. Išleido literatūros istoriografijos ir kritikos knygas „Petro Cvirkos apsakymai“ (1954), „Antanas Venclova“ (1958), „Literatūra, dabartis, žmogus“ (1966), „Naujos kryptys lietuvių literatūroje“ (1974). Už lietuvių literatūros istorijos tyrinėjimus ir kritikos straipsnių knygą „Šaknys ir atžalos“ (1984). V. Galinis apdovanotas 1969 m. ir 1985 m. respublikinėmis premijomis. Parengė spaudai J. Tysliavos, K. Binkio, H. Radausko ir kitų praeities rašytojų kūrybos leidimų. Kartu su kitais mokslininkais parašė keturtomę ir dvitomę „Lietuvių literatūros istoriją“ (1958-1968 m. ir 1979-1982 m.), taip pat „Literatūros teorijos apybraižą“ (1982).

Sporto galiūnui Adolfui Varanauskui – 85

Mokėsi Miežonių pradžios mokykloje, 19471954 m. mokėsi Kaišiadorių vidurinėje mokykloje, 19541958 m. studijavo Kūno kultūros institute. Jį baigęs dirbo dėstytoju Lietuvos žemės ūkio akademijoje, buvo docentas (1987 m.). Šiais metais būtų sukakę 85 – eri.

A. Varanauskas visą savo gyvenimą paskyrė sportui. Dar besimokydamas mokykloje jis domėjosi lengvąja atletika, plaukimu. Daugiausiai pasiekė rutulio stūmime (4 kartus gerino Lietuvos rutulio stūmimo rekordą). Taip pat vieną kartą gerino kūjo metimo Lietuvos rekordą. Jo rezultatai: rutulys - 18,43 m., diskas - 48,87 m. 4 kartus dalyvavo SSRS tautų spartakiadose (1963 m. spartakiados čempionas). 1964 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse užėmė 8 vietą.

Pasižymėjo kaip universalus sportininkas: žaidė Kauno „Akademiko“ krepšinio komandoje, pretendavusioje patekti net į TSRS pirmenybes, dalyvavo varžybose šuoliuose su slidėmis nuo tramplino, tinklinyje, badmintone, stalo tenise, lengvosios atletikos mėtymų rungtyse. Buvo Lietuvos krepšinio, vandensvydžio, sunkumų kilnojimo čempionu.

A. Varanauskas pasižymėjo ir kaip treneris. Žymiausieji auklėtiniai: rutulio stūmikas Arūnas Vitkevičius, Europos jaunimo čempionatų prizininkas, Rimantas Plungė, 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvis.

1959 ir 1963 m. pripažintas Geriausiu Lietuvos sportininku. 2001 m. išrinktas į geriausių šimtmečio vyrų lengvaatlečių dešimtuką. Už aukštus sportinius laimėjimus, didžiulį indėlį sportinėje, pedagoginėje veikloje pelnė daugybę apdovanojimų.

Adolfo šaknys - kaime. Užaugęs vienkiemyje, buvo vyriausias šeimoje. Nuo mažų dienų Adolfas buvo pratinamas prie darbo. „Iš pradžių uogaudavau, grybaudavau, ganydavau vištas. Net nepajutau, kaip darbas iš prievolės tapo malonumu“, - pasakodavo Adolfas. Būtent darbas ir padėjo šiam 20-mečiam vaikinui, nelankiusiam jokių sporto mokyklų, pirmą kartą susitikusiam su treneriais, įsiveržti į Lietuvos sporto galiūnų gretas. Raumenis augino ir ištvermę lavino kasdieniai kaimo darbai. Pavasarį tekdavo iš tvarto išmėžti gyvulių sukrautą „turtą“. Dirbant su šakėmis dirbo ir pilvo bei nugaros raumenys. Nuvežus šį „turtą“ į bulvių lauką ir jį iškračius tvirtėjo pečių, rankų raumenys. „Žiemą su tėvu spragilais kuldavau javus. Tai kaip konvejeriu - negali nė minutės sustoti, nes iš karto atsiliksi, tai ir kali be paliovos“, - sakė A.Varanauskas. Adolfas mėgo ir žagrę, mokėjo su arkliuku gilią vagą išvaryti. „Per bulviakasį, - sakydavo jis, - pabandyk pakilnoti maišus - štai tau ir štangos pakaitalas“. Paskaitęs, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose vienas garsus rutulio stūmikas vasaromis „stovyklauja“ miškuose - dirba medkirčiu, jo pavyzdžiu pasekė ir Adas.

Muzikos mokytojui, vargonininkui Vladui Kaveckui – 135

Artėjant frontui, Vlado Kavecko (1883-1953) „bėgimas į Rusiją“ iš Žemaitijos 1915 m. baigėsi Kaišiadoryse. Čia jis sutiko gimtojo kaimo žmogų – J.Jurkūną (1883 – 1957), pirmąjį Kaišiadorių lietuviškos pradžios mokyklos mokytoją, pradėjusį vaikus mokyti lietuvių kalba... V.Kaveckas Kaišiadoryse pradėjo dirbti vargonininku. Tačiau pasibaigus pirmam pasauliniam karui, J.Jurkūnas pradėjo raginti V.Kavecką, kad jis eitų dirbti mokytoju.

-          Betgi žinai, jog aš teesu baigęs pradinę... - kalbėjo V.Kaveckas.

- O iš kur dabar mokytesnį gausi. Dirbk ir viskas bus gerai, - neatlyžo J.Jurkūnas.

Vargonininkas sutiko. J.Jurkūnas buvo pradinės mokyklos vedėju, o V.Kaveckas mokytoju. Mokykla buvo įsikūrusi mediniame name R.Čarno gatvėje (dabar Kęstučio gatvė). Kai pradėjo dirbti mokytoju, vyresnioji duktė Irena (Kalvelienė – ilgą laiką dirbusi Kaišiadorių pradinėje mokykloje, o vėliau Kaišiadorių vidurinėje mokykloje) tėvui pasakė:

-          Šeimą išlaikyti aš padėsiu. Dabar pats galite eiti mokytis.

Vladas Kaveckas per dvejus metus baigė Kauno S.Daukanto mokytojų seminarijos du kursus, įgijo pradžios mokyklos mokytojo teises ir grįžo į Kaišiadoris.

- Bet tėvelis nesugyveno su tautininkais, - prisimena duktė Adelė, tuo metu buvusi Kaišiadorių pradinės mokyklos mokinė,- todėl tėvelis (rodos 1926 m.) turėjo iš čia išeiti.

Prozininkui, literatūros tyrinėtojui Rapolui Šalteniui - 110

Lietuvių kalbos mokytoju, inspektoriumi R. Šaltenis (1908-2007) dirbo Kaišiadorių gimnazijoje (1938-1942), vėliau Ukmergės gimnazijoje, buvo Anykščių gimnazijos direktorius, Skiemonių, Utenos vidurinės mokyklos, Utenos gimnazijos, Utenos suaugusiųjų vidurinės mokyklos, Utenos neakivaizdinės vidurinės mokyklos direktorius, Utenos švietimo skyriaus inspektorius. Mokyklose buvo literatų įkvėpėjas.

Mūsų gimnazijos bibliotekoje yra šios Rapolo Šaltenio knygos:

  • „A. Vienuolio gyvenimo pėdsakais“ 1982;
  • „Tarp dangaus ir žemės“ 1990;
  • „Jau skleidės burės“ (memuarai) 1991;
  • „Mano Tėvynė“ 1999;
  • „Mūsų Baranauskas“ 1985;
  • „Aš – mokytojas: dienoraščiai, laiškai, prisiminimai“ 2007;
  • „Kai dirbta Kaišiadoryse“ (atsiminimų rinkinys) 2011.

Taip pat iš vokiečių kalbos yra išvertęs L. Rėzos, Vydūno veikalų. Paskelbė daug straipsnių kultūros, švietimo, literatūros klausimais. Tarpukario metais buvo šaulys, Tautininkų sąjungos, Vilniui vaduoti sąjungos narys. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, Švietimo ministro, Prezidento padėkos raštais, Atgimimo sąjūdžio dalyvio medaliu.

RENGINIŲ KALENDORIUS

Sausis 2020
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Prisijungti

Dabar lankosi

Dabar svetainėje 32 svečiai (-ių) ir narių nėra

Skaitliukas

Lankytojai
59
Straipsniai
538
Nuorodos
3
Straipsnių peržiūrėjimai
3455459
http://1rxpills.com/