Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija

Paieška

Vertėjas

Lithuanian English French German Italian Russian Spanish
Designed by:

Muziejus

Visuomeninės organizacijos (1921-1937 m.)

XX a. pradžioje visuomeninis gyvenimas daugiausia koncentravosi parapijų rėmuose, propaguojant tikėjimą, tautiškumą, blaivybę, raštingumą. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Kaišiadorių apylinkėse prasidėjo visuomeninio gyvenimo ir organizacijų kūrimosi pakilimas, kuris išlieka ryškiausias per visą mūsų istoriją.

Atsiranda politinių organizacijų skyriai. Daugelyje Kaišiadorių apskrities valsčių didžiausią įtaką įgavo krikščionių demokratų partija. Pavyzdžiui, 1921 m. Kaišiadorių valsčiaus savivaldybėje iš 22 tarybos ir valdybos narių net 17 priklausė krikdemams. Vėliau ėmė stiprėti ir kitų partijų veikla. Nuo 1927 m. tarp jų ėmė dominuoti tautininkai.

Kai kurios organizacijos kūrėsi pagal profesijas. Pavyzdžiui, mokytojai būrėsi dvejose organizacijose. Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininke 1922 m. buvo mokytoja M. Zavistanaitė. 1935 m. įkurta kita švietimo darbuotojų organizacija – Lietuvos mokytojų sąjungos Trakų apskrities komitetas, kuriam vadovavo Kaišiadorių gimnazijos direktorius D. Kalvelis. Jis, be to, buvo ir liaudies universiteto dekanu.

 

Tarp jaunimo organizacijų vieni pirmųjų susikūrė skautai, kurių draugovės jungėsi į Trakų tuntą. 1923 m. Kaišiadorių skautų draugovė pasivadino Mindaugo vardu.Ypač Kaišiadorių skautų veiklą suaktyvino kun. Nikodemas Švogžlys-Milžinas, beveik kasdien išleisdamas jiems įsakymus. Kaišiadoryse įkurta ir antra skautų draugovė, pasivadinusi Trakų pilies vardu. Jie ruošdavo šventes, minėjimus, stovyklas, veikė skautų teatras, muziejus, rinkęs ne tik senienas, bet skautų dirbinius.

 

1924 m. įkūrus Kaišiadorių vidurinę mokyklą joje susikūrė ateitininkų skyrius. Jau metų pabaigoje mokyklos ateitininkų gretose buvo 50 narių, kuriems vadovavo moksleiviai A. Dudėnas, vėliau – P. Razmukas, F. Dziedulionis, J. Puišys, K. Civanavičius, B. Marmukonis, E. Arbačiauskas ir kt. Ateitininkai turėjo knygynėlį, sporto sekciją, K. Kaveckui pasiūlius įkurtos gamtos mėgėjų ir dainų rinkėjų sekcijos. 1926–1935 m. Kaišiadorių ateitininkai leido savo laikraščius.

 

Tarp pasaulietinių jaunimo organizacijų aktyvumu pasižymėjo jaunalietuviai. Pirmuoju jų vadovu tapo mokyklų inspektorius I. Karpavičius, o veikloje dalyvavo žymūs to meto Kaišiadorių visuomenės veikėjai – apskrities valdybos nariai Z. Šimašius ir J. Mazūras, vidurinės mokyklos direktorius Butkus, stalių amatų mokyklos direktorius Škėma ir kt.

 

Kai kurias organizacijas vienijo ne tik ideologiniai motyvai, bet ir bendri praktiniai tikslai. Pavyzdžiui, 1933 m. įkurta Kaišiadorių švietimo draugija, kurios tikslas buvo siekti, kad vidurinė mokykla išaugtų iki gimnazijos. Draugijai priklausė apskrities viršininkas J. Merkys, miškų urėdas P. Malvicas, banko direktorius J. Jakulis ir kiti. Draugijos tikslai išsipildė su kaupu – kasmet po vieną klasę priauganti mokykla 1937 m. mokslo metus pradėjo kaip pilna gimnazija, visoje Lietuvoje pagarsėjusia kaip viena iš aukščiausio lygio visapusiško ugdymo gimnazijų, kurios mokiniai per daugelį dešimtmečių išsaugojo šviesų mokyklos prisiminimą.

 

RENGINIŲ KALENDORIUS

Liepa 2020
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Prisijungti

Dabar lankosi

Dabar svetainėje 17 svečiai (-ių) ir narių nėra

Skaitliukas

Lankytojai
59
Straipsniai
611
Nuorodos
3
Straipsnių peržiūrėjimai
3614394
http://1rxpills.com/