„Neribota atmintis“

Paskelbta: 2022 spalio 07, penktadienis, 12:06

Neribota atmintis/Kevin Horsley.- Vilnius: Liūtai ne avys, 2020.-144 p.

Jūsų atmintis irgi gali būti beribė.

Galbūt tenka įsisavinti begalę informacijos? Galbūt sunku įsiminti svarbius duomenis? O galbūt gaištate laiką ir kalate vis tą pačią medžiagą?

Skaitydamas šį vadovą sužinosite, kaip paaštrinti protą, lavinti atmintį ir protinius gebėjimus. Išsiaiškinsite, kaip ugdyti įgūdžius, padedančius įsiminti itin daug informacijos ir kontroliuoti savo verslą bei visą gyvenimą.

Šios knygos temos:

• šešios efektyvios atminties lavinimo sistemos, padedančios labai greitai įsiminti ir prisiminti,
• gebėjimas vietoj 7 fragmentų trumpalaikėje atmintyje išsaugoti daugiau kaip 50 fragmentų,
• gebėjimas lengvai prisiminti išmoktą testų ir egzaminų medžiagą,
• gebėjimo sutelkti dėmesį lavinimas,
• gebėjimas iškart bet kokioje situacijoje įsiminti vardus.

XXI a. gebėjimas greičiau mokytis ir veiksmingiau panaudoti savo protą gali tapti vieninteliu pranašumu prieš varžovus. Perskaitęs knygą „Neribota atmintis", tapsite tikru atminties meistru.

Knyga protui lavinti

Paskelbta: 2022 rugsėjo 09, penktadienis, 07:14

1000 klausimų ir atsakymų: Lietuvos tūkstantmečio vaikai.- Kaunas: Debesų ganyklos, 2019 - 216 p.

Į knygą „1000 klausimų ir atsakymų" sudėti ne tik šauniausi klausimai, užduoti laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai", bet ir tai, kas netilpo į kadrą: platesni atsakymai, įdomūs faktai. Taip pat rasite visiškai naujų, laidoje neskambėjusių klausimų, o mėgstantys žaibo turnyrus žinias galės išbandyti protų mūšiuose.

Norint įminti knygos „1000 klausimų ir atsakymų" paslaptis, reikės pasitelkti ir išmaniąsias technologijas, ir žinias, ir loginį mąstymą. Kad būtų smagiau, įdomiau, verstų palaužyti galvą, į knygą integravome vaizdo, garso, gudručio ir foto klausimus. Jei esi smalsus, išradingas, galvotas ir šiuolaikiškas, ši knyga kaip tik tau!

Gero skaitymo!

Pasakojimai apie tragediją ir išlikimą

Paskelbta: 2022 rugpjūčio 26, penktadienis, 05:32

Aušvico lopšinė: romanas/ Mario Escobar.- Vilnius: Tyto alba, 2022.- 231 p.

Kiti kaliniai išsigandę dujų kamerų aimanavo ar mušėsi į krūtinę, o ji uždainavo lopšinę. Regis, jos balsas ramino tų vargšų nelaimėlių sielas, nes prieš sunkvežimiui pasukant pro vielinę tvorą krematoriumo link klyksmai nuščiuvo, o aimanas pamažu pakeitė mirtina tyla.

Mario Escobar (Marijus Eskobaras) – ispanų rašytojas, istorikas, dvidešimties istorinių knygų autorius. Garsiausias jo romanas „Aušvico lopšinė“ – tikrais faktais grįstas pasakojimas apie neįtikėtiną pasiaukojimą, ištvermę ir drąsą. Ir apie mažai kam žinomą romų istorijos fragmentą. 

Tas 1943 metų rytas Helenai Haneman prasidėjo įprastai: prikelti, nuprausti, aprengti, pavalgydinti ir išruošti penkis vaikus į mokyklą ir į darželį... Tačiau pasirodė policija, ir baisiausi Helenos nuogąstavimai pasitvirtino: jos vyras Johanas, vienas geriausių šalies muzikantų, ir visi jų vaikai SS reichsfiurerio Heinricho Himlerio įsakymu privalo būti internuoti. Taip, jų šeima neįprasta: grynakraujė vokietė ištekėjo už romo. Tačiau Helenai jis buvo pats nuostabiausias vyras pasaulyje. Helenos išvežamųjų sąraše nebuvo, ji galėjo likti, bet negi motina gali išsiskirti su savo vaikais? Ji amžiams susiejo savo likimą ne tik su šeima, bet ir su visa romų tauta... 

Kelionė baigiasi Aušvice, Birkenau romų stovykloje, kur grėsmingi gandai tampa realybe. Sužinojęs, kad Helena – ne tik tikra vokietė, bet ir profesionali slaugytoja, daktaras Jozefas Mengelė paskiria ją vadovauti stovyklos romų vaikų darželiui – vietai, kur laikomi vaikai jo siaubingiems eksperimentams. Helena tampa vienintele pasmerktų vaikų atrama, o darželis – vieninteliu prieglobsčiu. 

„Aušvico lopšinė“ – istorija apie moters dvasios didybę, apie pasiaukojamą meilę ir ištikimybę. Apie šviesos spindulį, nušvietusį vieną tamsiausių ir mažiausiai žinomų Holokausto istorijos puslapių. 

Gyvenimas po Aušvico Anne Frank įseserės pasakojimas apie tragediją ir išlikimą/ Eva Schloss.- Vilnius: Briedis, 2021.-300 p.

Evą naciai suėmė per penkioliktąjį jos gimtadienį, kaip ir tūkstančius kitų žmonių, sugrūdo į tamsius, ankštus gyvulinius vagonus, nugabeno per visą Europą ir išmetė prie Aušvico–Birkenau koncentracijos stovyklos vartų. Ji išgyveno dėl savo ryžto, motinos Fritzi meilės ir rūpesčio. Išlaisvinus Aušvicą, Eva ir Fritzi pradėjo ilgą kelionę namo. Jos beviltiškai ieškojo tėvo Ericho ir brolio Heinzo, kurie koncentracijos lageryje nuo jų buvo atskirti. Netrukus atėjo tragiška žinia – abu vyrai žuvo.

Prieš karą Amsterdame Eva susidraugavo su bendraamže Anne Frank. Jos sulaukė skirtingo likimo, bet Eva visą gyvenimą liko susijusi su drauge – po karo Anne tėvas Ottas Frankas grįžo į Nyderlandus ir dėl abipusio sielvarto bei netekčių artimai ėmė bendrauti su Evos motina. Jie susituokė 1953 metais, ir Ottas tapo Evos patėviu.

Skausmingas ir atviras Evos pasakojimas apie išgyvenimą per karą leidžia iš arti pažvelgti į tuometinį siaubą. Apžvelgiamos jos pastangos gyventi po karo, motinystė ir santuokos patirtis, noras tęsti patėvio Otto darbą – užtikrinti, kad Anne Frank niekada nebūtų pamiršta. 

Gero skaitymo!

Retorika

Paskelbta: 2022 liepos 13, trečiadienis, 09:55

Retorika vaikams: daugiau nei 100 klausimų apie kalbėjimo meną/ Donaldas Duškinas.- Vilnius: Vaga, 2020.- 120 p.

Ši istorija apie stebuklą. Stebuklą, kuris vadinasi Žodis. Nuo Žodžio viskas prasidėjo. Žodis – tai Kūrėjas. Žodis gali gydyti, bet gali ir rimtai sužeisti. Žodžiais mes mokomės mąstyti, o mąstydami mokomės gyventi. Kaip kalbame, taip ir gyvename. Apie žmogų lengviausia spręsti pagal tai, kaip jis kalba. Kalba atskleidžia charakterį. Žodis gali pakeisti pasaulį.

Retorika – menas kalbėti įtaigiai – vienas seniausių žmonijos menų.

Retorika – tai sąmoningas kalbėjimas, kuris skiriasi nuo kasdienio, nesąmoningo kalbėjimo, prie kurio esame įpratę.

Retorika – laisvų žmonių menas. Laisvų nuo baimių, kompleksų, ribojančių įsitikinimų. Kai žmogus laisvas, jo žodžiai liejasi laisvai; tokio žmogaus malonu klausyti, juo norisi tikėti ir sekti.

Retorika – tai įgūdis, kurį kiekvienas gali išlavinti. Kada pradėti mokytis? Geriausias laikas yra Dabar.

Retorika mokytojams: knyga-konspektas kiekvienam, siekiančiam ugdyti (-is) laisvą asmenybę/ Donaldas Duškinas.- Vilnius: Vaga, 2021.-224 p.

Kai stebime gražiai, įtaigiai kalbantį žmogų, pasakojantį mus įtraukiančią istoriją, mes matome galutinį rezultatą. O kaip pasakyti tokią kalbą? Kaip papasakoti tokią istoriją? Kaip jai pasiruošti? Aptarkime, kas sudaro geros istorijos esmę. Jei išskaidytume ją į detales, gautume 7 retorikos meno elementus, 7 laiptelius viršūnės link: mūsų mintys, nuostatos ir įsitikinimai; mūsų charizma; mūsų kvėpavimas; mūsų kūnas; mūsų balsas; mūsų kalbos struktūra; mūsų žodynas.

Bet 7 elementai tėra technikos ir metodikos. Kad tai veiktų, trūksta dar kai ko. Ko? Reikia norėti ir leisti sau būti laisvam. Juk retorika – laisvų žmonių menas. Kaip to išmokti? Būti kaip jūra. Nes jūra – tai laisvė, tai – Gyvenimo poezija.