Informacija apie maisto davinių išdalinimą mokiniams, gaunantiems nemokamą maitinimą

Paskelbta: 2020 gruodžio 03, ketvirtadienis, 10:36

Mokiniams, kuriems skirtas nemokamas maitinimas gimnazijoje, nuotolinio mokymosi metu maitinimas organizuojamas išduodant maisto davinius (maisto produktais). Apie maisto davinių išdavimo datą ir laiką tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokiniai  informuojami per elektroninį dienyną TAMO.

Atsiimant davinius būtina dėvėti veido kaukę, nesibūriuoti, laikytis visų saugumo reikalavimų ir rekomendacijų  ekstremalios situacijos, ekstremaliojo įvykio ir (ar) karantino laikotarpiu.

Daugiau informacijos:  

https://a.brazausko-gimnazija.lt/images/stories/informacija/mokiniams_ir_tvams/2020_2021/maitinimas/Dokumentas_102.pdf

 Socialinė pedagogė  Daiva Janonienė

Sveikiname

Paskelbta: 2020 lapkričio 25, trečiadienis, 21:34

Sveikiname gimnazistus, kurie Lietuvos mokinių informatikos olimpiados mokyklos etape pasiekė gerų rezultatų.   

Aleksas Juzukonis (IVft kl.) - I vieta,

Deividas Sabaliauskas (IIIft kl.) - II vieta,

Arnas Šiūša (IIfg1 kl.) - III vieta.

Linkime sėkmės rajono etape.

IT mokytojos 

Pusryčiai. Ar jie naudingi?

Paskelbta: 2020 lapkričio 24, antradienis, 07:54

Labai dažnai girdime, kad ne visi rytais pusryčiauja: vieni atsikėlę nesijaučia alkani, kitiems užtenka arbatos puodelio, o dar kiti neįsivaizduoja dienos be sveikų pusryčių. Vis dėlto pusryčiauti ar ne?

Pusryčiauti reikia tam, kad išvengtume įvairių ligų. Tyrimų duomenimis, subalansuoti pusryčiai lemia mažesnį svorį, stiprina imuninę sistemą. O pusryčių nevalgymas siejamas su nutukimu, kuris jau yra susijęs su daugybe kitų ligų, pavyzdžiui, su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, tam tikrų vėžio formų vystymusi. Be to, žmonės, kurie valgo pusryčius, renkasi sveikesnį maistą. Jų racione daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų, mažiau rafinuotų, riebių produktų, greitojo maisto. Taip pat jie linkę valgyti dažniau, mažesnėmis porcijomis. O kai valgoma dažnai, aktyvėja medžiagų apykaita ir sunaudojama daugiau kalorijų.

Pusryčių nevalgymas neigiamai veikia mokinių sveikatą. Moksliškai įrodyta, kad nepusryčiaujantys moksleiviai yra dirglesni, prasčiau sukoncentruoja dėmesį, o valgantieji tinkamai subalansuotus pusryčius lengviau susikaupia, yra energingesni, geriau susidoroja su intelekto testais ir pasiekia aukštesnių užduočių atlikimo įvertinimų.

Kokie turėtų būti pusryčiai? Mokslininkų duomenimis, pusryčiai turėtų būti gana sotūs. Per pusryčius, kaip ir per kitus valgymus, turėtume gauti tiek angliavandenių, tiek riebalų, tiek baltymų. Kadangi pusryčiai yra visos dienos pagrindas, turime gauti energijos, kurios reikės dirbant, mokantis, taigi reikia angliavandenių. Gerųjų angliavandenių turi grūdai, kruopos, daržovės ir vaisiai. Todėl pirmiausia rekomenduojamos košės, kurias galima pagardinti vaisiais, uogomis, daržovėmis.Taip pat per pusryčius svarbūs ir pieno produktai: pienas, varškė, jogurtas. Per savaitę galima suvalgyti ir du tris virtus kiaušinius arba iš jų pasigaminti omletą su daržovėmis.

Kada turėtume pusryčiauti? Specialistai pusryčius rekomenduoja valgyti praėjus 30-60 min nuo to laiko kai pabundate. Vėlesnis jų valgymas lėtina medžiagų apykaitą. Jeigu ryte valgyti nesinori, tai rodo, kad organizmo natūralus ritmas sutrikęs.

Lapkričio 8-ąją minėjome Europos sveikos mitybos dieną. Pažymint šią dieną gimazijoje vyko fotografijų konkursas „Mano sveika pusryčių lėkštė“. Sveikiname konskurso nugalėtoją - Gustą Paulauską, lfg1 klasės gimnazistą.

VSS Inga Petrauskienė

KODĖL ŽMOGUS SLEPIA SAVO VEIDĄ?

Paskelbta: 2020 lapkričio 15, sekmadienis, 21:19

Žmogus nėra tik vienaląstė ameba ar keistos išvaizdos primatas. Nėra vienas ir tas pats veidas, turintis vienodą elgesio modelį, pasireiškiantį visose gyvenimo situacijose. Mes visą laiką kintame ir ... tobulėjame. Mums nėra svetimas gėdos ar baimės jausmas, bet lygiai taip pat mes nevengiame būti ir drąsūs, ir protingi.
Keista, bet parodyti savo veidus per Zoom pamokas vengiama. Galima vieną kitą kartą pasiaiškinti, kad „...buvau ne visai pasiruošęs viešai pasirodyti“ ar „...nesusitvarkęs savo kambario“, „...mano kompiuteris neturi kameros", bet tai negali tęstis amžinai. Įsivaizduokime, kad taip bandytų pasiaiškinti visi (tarp jų ir mokytojai). Tikrai nesijaustume pakankamai gerai – atrodytų, kad kalbame ir diskutuojame su žmogumi, kuris yra anapus durų... Nejauku, o ir nesaugu, nes nežinau, ką „anapusinis“ žmogus veikia ar ruošiasi daryti. Tiesiog imkime ir išvakarėse susitvarkykime kambarį, pradėkime laikytis dienotvarkės, o atsikėlę laiku pasiruoškime naujai darbo dienai, susiraskime saugesnę vietą savo namuose, kad netrukdytų namiškiai (ir ypač jaunėliai broliai ar sesės), paprašykime savo tėvų ar artimųjų, kad net ir labai mažuose butuose užtikrintų mokymuisi palankias sąlygas.
Jei žinote, kad jūsų namuose esanti kompiuterinė įranga negali užtikrinti būtinų mokymuisi sąlygų, kreipkitės į klasių vadovus, kuratorius, socialinį pedagogą ar gimnazijos administraciją dėl galimos pagalbos.
Gyvas bendravimas visada geriau už nuotolinį, bet pandeminis laikotarpis mus verčia elgtis kitaip – irgi bendrauti „gyvai“, bet per Zoom, Moodle ar kitas internetines prieigas. Bendraukime, būkime, tarkimės, diskutuokime, nevenkime viešumos net jei tai ir sudaro tam tikrų nepatogumų. Kartais tie „nepatogumai“ padeda mums neapleisti savęs ir savo aplinkos, drausmina ir ... įpareigoja būti žmogumi ir asmenybe. Gerbkime save ir kitus.

Pagarbiai
Jūsų gimnazijos psichologas
Lionius Demjanovas
Tel. pasiteirauti ar pasitarti 865616602
El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.