Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija

Jie vadovavo mokyklai

Paskelbta: 2020 kovo 04, trečiadienis, 06:32

           Aleksandras Osmolskis               1923-1928 m.

Morta Dvilaitienė                     1928-1929 m.

Rapolas Butkus                       1929-1935 m.

Domas Kalvelis                        1935-1939 m., 1941-1944 m.

Jonas Žekevičius                     1939-1940 m.

Stasys Kairiūkštis                     1940-1941 m.

Juozas Lastas                         1944 m.

Bolius Purvinis                        1945-1950 m.

Juozas Černiauskas                 1951 m.

Algirdas Anužis                       1951-1952 m.

Petras Bartkus                       1953-1954 m.

Antanas Lapinskas                  1955 m.

Vytautas Gladutis                   1955-1957 m.

Henrikas Proscevičius              1957-1959 m.

Kazimieras Sadauskas              1959-1961 m.

Edvardas Dastikas                   1961-1968 m.

Paulius Beresnevičius              1968-1970 m.

Aleksandras Rakauskas            1970-1972 m.

Leonardas Ptašinskas              1972-1979 m.

Jonas Endrijaitis                     1979-1981 m.

Romualdas Kubiakas               1981-1993 m.

Vytautas Kavaliauskas             1993-1996 m.

Stanislavas Bernikas                1996-2022 m.

Jolita Morkūnaitė                    2023- iki šių dienų

Susitikimas su nuostabaus balso mokytoja

Paskelbta: 2019 lapkričio 19, antradienis, 09:05

Gimnazijos muziejaus komanda ir kino klubo „Dublis“ nariai jau baigia „susukti“ filmo „Gimnazijos istorija“ pirmąją dalį (1924-1945 metai ). Darbai įsibėgėję: tekstai parašyti, nuotraukos atrinktos, turimi interviu perklausyti. Šiuo metu pagrindinis darbas – įgarsinimas. Garso takelį įrašyti pasikvietėme gimnazijos radistus ir dirbusią mūsų gimnazijoje mokytoją Aldoną Girėnienę. Dėkojame visiems už pagalbą.

Gimnazijos muziejaus komanda

Fotografijos Onutės Jodonytės

Literatūros mokslininkui ir kritikui Vytautui Galiniui – 95

Paskelbta: 2019 kovo 28, ketvirtadienis, 08:30

Gimė 1924 m. kovo 9 d. Miežonių kaime, Kaišiadorių valsčiuje. Mirė 1999 m. kovo 12 d. Nemenčinėje, palaidotas Vilniuje.

Baigė Kaišiadorių gimnaziją, po to mokėsi Vilniaus pedagoginiame institute (1947). Tais metais pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (dabar – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Habilituotas daktaras, profesorius. 1955 m. priimtas į Rašytojų sąjungą. Išleido literatūros istoriografijos ir kritikos knygas „Petro Cvirkos apsakymai“ (1954), „Antanas Venclova“ (1958), „Literatūra, dabartis, žmogus“ (1966), „Naujos kryptys lietuvių literatūroje“ (1974). Už lietuvių literatūros istorijos tyrinėjimus ir kritikos straipsnių knygą „Šaknys ir atžalos“ (1984). V. Galinis apdovanotas 1969 m. ir 1985 m. respublikinėmis premijomis. Parengė spaudai J. Tysliavos, K. Binkio, H. Radausko ir kitų praeities rašytojų kūrybos leidimų. Kartu su kitais mokslininkais parašė keturtomę ir dvitomę „Lietuvių literatūros istoriją“ (1958-1968 m. ir 1979-1982 m.), taip pat „Literatūros teorijos apybraižą“ (1982).

Sporto galiūnui Adolfui Varanauskui – 85

Paskelbta: 2019 kovo 28, ketvirtadienis, 08:24

Mokėsi Miežonių pradžios mokykloje, 1947–1954 m. mokėsi Kaišiadorių vidurinėje mokykloje, 1954–1958 m. studijavo Kūno kultūros institute. Jį baigęs dirbo dėstytoju Lietuvos žemės ūkio akademijoje, buvo docentas (1987 m.). Šiais metais būtų sukakę 85 – eri.

A. Varanauskas visą savo gyvenimą paskyrė sportui. Dar besimokydamas mokykloje jis domėjosi lengvąja atletika, plaukimu. Daugiausiai pasiekė rutulio stūmime (4 kartus gerino Lietuvos rutulio stūmimo rekordą). Taip pat vieną kartą gerino kūjo metimo Lietuvos rekordą. Jo rezultatai: rutulys - 18,43 m., diskas - 48,87 m. 4 kartus dalyvavo SSRS tautų spartakiadose (1963 m. spartakiados čempionas). 1964 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse užėmė 8 vietą.

Pasižymėjo kaip universalus sportininkas: žaidė Kauno „Akademiko“ krepšinio komandoje, pretendavusioje patekti net į TSRS pirmenybes, dalyvavo varžybose šuoliuose su slidėmis nuo tramplino, tinklinyje, badmintone, stalo tenise, lengvosios atletikos mėtymų rungtyse. Buvo Lietuvos krepšinio, vandensvydžio, sunkumų kilnojimo čempionu.

A. Varanauskas pasižymėjo ir kaip treneris. Žymiausieji auklėtiniai: rutulio stūmikas Arūnas Vitkevičius, Europos jaunimo čempionatų prizininkas, Rimantas Plungė, 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvis.

1959 ir 1963 m. pripažintas Geriausiu Lietuvos sportininku. 2001 m. išrinktas į geriausių šimtmečio vyrų lengvaatlečių dešimtuką. Už aukštus sportinius laimėjimus, didžiulį indėlį sportinėje, pedagoginėje veikloje pelnė daugybę apdovanojimų.

Adolfo šaknys - kaime. Užaugęs vienkiemyje, buvo vyriausias šeimoje. Nuo mažų dienų Adolfas buvo pratinamas prie darbo. „Iš pradžių uogaudavau, grybaudavau, ganydavau vištas. Net nepajutau, kaip darbas iš prievolės tapo malonumu“, - pasakodavo Adolfas. Būtent darbas ir padėjo šiam 20-mečiam vaikinui, nelankiusiam jokių sporto mokyklų, pirmą kartą susitikusiam su treneriais, įsiveržti į Lietuvos sporto galiūnų gretas. Raumenis augino ir ištvermę lavino kasdieniai kaimo darbai. Pavasarį tekdavo iš tvarto išmėžti gyvulių sukrautą „turtą“. Dirbant su šakėmis dirbo ir pilvo bei nugaros raumenys. Nuvežus šį „turtą“ į bulvių lauką ir jį iškračius tvirtėjo pečių, rankų raumenys. „Žiemą su tėvu spragilais kuldavau javus. Tai kaip konvejeriu - negali nė minutės sustoti, nes iš karto atsiliksi, tai ir kali be paliovos“, - sakė A.Varanauskas. Adolfas mėgo ir žagrę, mokėjo su arkliuku gilią vagą išvaryti. „Per bulviakasį, - sakydavo jis, - pabandyk pakilnoti maišus - štai tau ir štangos pakaitalas“. Paskaitęs, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose vienas garsus rutulio stūmikas vasaromis „stovyklauja“ miškuose - dirba medkirčiu, jo pavyzdžiu pasekė ir Adas.