Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija

Paieška

Vertėjas

Lithuanian English French German Italian Russian Spanish
Designed by:

Muzikos mokytojui, vargonininkui Vladui Kaveckui – 135

Artėjant frontui, Vlado Kavecko (1883-1953) „bėgimas į Rusiją“ iš Žemaitijos 1915 m. baigėsi Kaišiadoryse. Čia jis sutiko gimtojo kaimo žmogų – J.Jurkūną (1883 – 1957), pirmąjį Kaišiadorių lietuviškos pradžios mokyklos mokytoją, pradėjusį vaikus mokyti lietuvių kalba... V.Kaveckas Kaišiadoryse pradėjo dirbti vargonininku. Tačiau pasibaigus pirmam pasauliniam karui, J.Jurkūnas pradėjo raginti V.Kavecką, kad jis eitų dirbti mokytoju.

-          Betgi žinai, jog aš teesu baigęs pradinę... - kalbėjo V.Kaveckas.

- O iš kur dabar mokytesnį gausi. Dirbk ir viskas bus gerai, - neatlyžo J.Jurkūnas.

Vargonininkas sutiko. J.Jurkūnas buvo pradinės mokyklos vedėju, o V.Kaveckas mokytoju. Mokykla buvo įsikūrusi mediniame name R.Čarno gatvėje (dabar Kęstučio gatvė). Kai pradėjo dirbti mokytoju, vyresnioji duktė Irena (Kalvelienė – ilgą laiką dirbusi Kaišiadorių pradinėje mokykloje, o vėliau Kaišiadorių vidurinėje mokykloje) tėvui pasakė:

-          Šeimą išlaikyti aš padėsiu. Dabar pats galite eiti mokytis.

Vladas Kaveckas per dvejus metus baigė Kauno S.Daukanto mokytojų seminarijos du kursus, įgijo pradžios mokyklos mokytojo teises ir grįžo į Kaišiadoris.

- Bet tėvelis nesugyveno su tautininkais, - prisimena duktė Adelė, tuo metu buvusi Kaišiadorių pradinės mokyklos mokinė,- todėl tėvelis (rodos 1926 m.) turėjo iš čia išeiti.

Prozininkui, literatūros tyrinėtojui Rapolui Šalteniui - 110

Lietuvių kalbos mokytoju, inspektoriumi R. Šaltenis (1908-2007) dirbo Kaišiadorių gimnazijoje (1938-1942), vėliau Ukmergės gimnazijoje, buvo Anykščių gimnazijos direktorius, Skiemonių, Utenos vidurinės mokyklos, Utenos gimnazijos, Utenos suaugusiųjų vidurinės mokyklos, Utenos neakivaizdinės vidurinės mokyklos direktorius, Utenos švietimo skyriaus inspektorius. Mokyklose buvo literatų įkvėpėjas.

Mūsų gimnazijos bibliotekoje yra šios Rapolo Šaltenio knygos:

  • „A. Vienuolio gyvenimo pėdsakais“ 1982;
  • „Tarp dangaus ir žemės“ 1990;
  • „Jau skleidės burės“ (memuarai) 1991;
  • „Mano Tėvynė“ 1999;
  • „Mūsų Baranauskas“ 1985;
  • „Aš – mokytojas: dienoraščiai, laiškai, prisiminimai“ 2007;
  • „Kai dirbta Kaišiadoryse“ (atsiminimų rinkinys) 2011.

Taip pat iš vokiečių kalbos yra išvertęs L. Rėzos, Vydūno veikalų. Paskelbė daug straipsnių kultūros, švietimo, literatūros klausimais. Tarpukario metais buvo šaulys, Tautininkų sąjungos, Vilniui vaduoti sąjungos narys. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, Švietimo ministro, Prezidento padėkos raštais, Atgimimo sąjūdžio dalyvio medaliu.

Algirdo Brazausko politinė biografija

scan0001     Grybkauskas S., Tamošaitis M. Epochų virsmo sūkuriuose: Algirdo Brazausko politinė biografija.- Vilnius: Diemedžio leidykla, 2018.- 416 p.

 

 

Monografijoje pateikiamas argumentuotas, gausiais archyviniais šaltiniais, interviu medžiaga ir literatūra paremtas požiūris į vieno iš svarbiausių Lietuvos vadovų, Algirdo Brazausko, politinę veiklą. A.Brazausko politinė biografija yra ne vien pasakojimas apie vieną asmenį, bet ir apie visą to laikotarpio žmonių kartą, patyrusią okupaciją, išgyvenusią intensyvią sovietizaciją, dirbusią, kūrusią vėlyvuoju sovietmečiu ir tapusią nepriklausomybės atkūrimo dalyve bei liudininke.

 

Ši knyga saugoma gimnazijos istorijos muziejuje.

 

Pirmajam mokyklos direktoriui Aleksandrui Osmolskiui - 125

Iš Kaišiadorių muziejaus archyvų

 

 

1923 m. Aleksandras Osmolskis dirbo Kaišiadorių pradžios mokykloje, 1924 m. įsteigus Kaišiadorių vidurinę mokyklą, paskiriamas šios mokyklos vedėju. 1926 m. įkūrus Kaišiadorių stalių amatų mokyklą, laikinai ėjo vedėjo pareigas (tuo pačiu metu dirbo ir vidurinėje mokykloje). Nuo tų pačių metų rudens A.Osmolskiui Kaišiadorių vidurinės mokyklos pedagogų Taryba leido įsteigti ir išlaikyti savo lėšomis suaugusiųjų kursus, kuriuose buvo dėstoma pagal vidurinės mokyklos programą.

Išsikėlus iš Kaišiadorių (1928 m.) A.Osmolskis visą laiką iki 1940 m. Kauno miesto šoferių kursuose dėstė aritmetiką. Panaikinus kursus, jis buvo paskirtas Merkinės miestelio valstybinės progimnazijos direktoriumi (vėliau gimnazijos). Nužudytas Antrojo pasaulinio karo pradžioje.

 

Informacijos centro-bibliotekos vedėja R.Tadarauskienė

Mūsų gimnazijos mokytojui Adomui Petrui Jasui - 110

Jasas Adomas Petras (1908 m. sausio 28 d. Sent Luise, JAV – 2000 m. gruodžio 15 d. Čikagoje) - Kaišiadorių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, pedagogas, poetas.

Gimęs Amerikoje, su tėvais grįžo į Lietuvą. Vaikystę praleido Kerbedžių kaime Kvėdarnos valsčiuje. Baigęs pradžios mokyklą, 1924 m. įstojo į Švėkšnos „Saulės“ progimnaziją, vėliau peraugusią į gimnaziją. Besimokydamas joje, pradėjo rašyti eilėraščius. 1931 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyrių, studijavo lietuvių kalbą. 1934 m. pripažintas pradžios mokyklos mokytojo – praktikanto vardas ir teisės. 1935 m. baigė Švietimo ministerijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų vasaros kursus. Studijas baigė 1943 m. Vilniaus universitete, Filologijos fakultete. 1933 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Kaišiadorių valdžios vidurinėje mokykloje (vėliau progimnazijoje, gimnazijoje) lietuvių kalbos mokytoju, o vėliau joje dėstė ir literatūrą. Kaišiadoryse dirbo iki 1943 m. Tais metais, kai baigė studijas Vilniaus universitete, iš Kaišiadorių persikėlė dirbti į Švėkšnos gimnaziją. Artėjant frontui, pasitraukė į Vokietiją. 1948 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Čikagoje. Dirbo Čikagos metalo gamyklose.                                                                                                 Kūryba:                                                                                                                                                                             Eilėraščių rinktinė „Širdis žody“ (1934 m. Kaunas).                           Eilėraščių rinktinė „Būk palaimintas“ (1963 m., Čikaga).                      Eilėraščių rinktinė „Būk palaimintas“ (papildytas leidimas – su skyriais „Širdis žody“ ir „Būties mozaika“ 2000 m., Čikaga). Šį leidinį saugome gimnazijos informacijos centre-bibliotekoje. Jei kas susidomėjote, tai imkite ir skaitykite.

 

Informacijos centro-bibliotekos vedėja R.Tadarauskienė

RENGINIŲ KALENDORIUS

Prisijungti

Dabar lankosi

Dabar svetainėje 269 svečiai (-ių) ir narių nėra

Skaitliukas

Lankytojai
28
Straipsniai
1317
Nuorodos
3
Straipsnių peržiūrėjimai
5307926
http://1rxpills.com/