Mokykla 1940-1944 m.
- Paskelbta: 2020 vasario 27, ketvirtadienis, 11:19
Sunkūs ir sudėtingi mokyklai buvo 1940-1944 m.
1941 m. birželio 27 d., 12 val., nuo bombardavimų sudegė gimnazijos rūmai. Kaišiadorių gimnazijai buvo paskirtas gretimas geležinkeliečių namas, be to, mokykla išsinuomojo Gintauto ir Šimašiaus namus Vytauto gatvėje. Mokykla talpinosi trijuose pastatuose:
I-ose patalpose (Vytauto Didžiojo gatvė), II aukšte, buvo mokytojų kambarys, direktoriaus kabinetas, dvi klasės, biblioteka ir raštinė, I-me aukšte buvo keturios klasės.
II-os patalpos (Vytauto Didžiojo gatvė Nr.12. Dabar ten yra parduotuvė), vadinamieji Gintauto namai, buvo kitapus gatvės - medinis pastatas su mansarda. Jo antrame aukšte gyveno siuvėjas Gintautas, o pirmame aukšte buvo trys klasės ir mokyklos biblioteka.
III-čios patalpos (Geležinkeliečių takas 33) tai medinis namas. šiame pastate buvo keturios klasės ir salė su scena. Šioje salėje, esant šaltam orui, vyko fizinio lavinimo pamokos.
Mokslas nenutrūko, tačiau laikai buvo neramūs. Vokiečiai gaudė žmones darbams Vokietijoje, jaunus vyrus, tarp jų ir mokytojus, imdavo į kariuomenę. Buvo išleistas įsakymas pašalinti mokytojus, kurie dėstė rusų kalbą. Direktoriai buvo nuolat keičiami: D. Kalvelis, S. Kairiūkštis, vėl D. Kalvelis, o 1944 metais - J. Lastas.
1941-1942 m. m. klasės buvo reformuotos į atskiras mergaičių ir berniukų klases su sustiprintu vokiečių kalbos dėstymu (5 pamokos per savaitę).
Vokiečiai uždraudė linksmintis vakarais, ateidavo patikrinti. Apsupdavo miestelį, varydavo žmones patikrinimui. Mokytojai perspėdavo mokinius, kad nepakliūtų vokiečiams į akis.
Okupantams nerūpėjo vaikų mokymasis. 1944 m. mokyklos patalpas iki pietų užėmė komendantūra. Du mėnesius moksleiviai mokėsi po pietų.
Mokslas mokamas - 150 markių per metus. Mokytojai gaudavo labai mažus atlyginimus. Direktorius D.Kalvelis organizavo mokytojų maitinimą tėvų suneštu maistu. Nežiūrint sunkių sąlygų, mokyklą baigė 1941-1942 m. m. IV-oji laida - 10 gimnazistų, 1942-1943 m. m.- 14, 1943-1944 m. m.- 17 gimnazistų.
1944 m. liepos 3 d. mirė mokyklos direktorius Domas Kalvelis.
Muzika ir teatras (1924-1940 m.)
- Paskelbta: 2020 vasario 27, ketvirtadienis, 11:16
Muzikinis ir vaidybinis gyvenimas ypač suklestėjo 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Dar 1917 m. pakviestas kunigo A.Varno į Kaišiadoris atvyko vargonininkas Vladislovas Kaveckas, kuris vedė ne tik Kaišiadorių parapijos, bet ir vidurinės mokyklos chorus. Tuo laiku vien Kaišiadoryse buvo bent keli chorai. Kaišiadorių katedros šv. Cecilijos chore 1930 m. Lietuvos dainų šventėje, vykusioje Kaune, dalyvavo 29 choristai. Kaišiadorių šaulių būrio mišrus choras pasirodydavo įvairių švenčių metu, o maždaug 40 choristų vadovavo J. Kelevičius. Pavyzdžiui, 1925 m. vykusiame J. Naujalio kūrybai skirtame renginyje choras atliko J. Naujalio dainas, o programoje dalyvavo profesionalūs muzikantai iš Kauno ir muzikos mokyklos mokiniai. Aktyvi ir itin aukšto lygio chorinė veikla vyko Kaišiadorių vidurinėje mokykloje (vėliau tapusioje gimnazija). 1924 m. joje chorą turėjo V. Kaveckas, vėliau – mokytojas Taškūnas (maždaug 1926 m. jis pastatė M. Petrausko operetę „Consilium Facultatis“, o 1933 m. kitą M. Petrausko operetę „Kaminkrėtys ir malūnininkas“). 1933–1935 m. progimnazijoje muziką dėstė ir mišrų chorą vedė Bronė Gintalaitė, jos repertuare buvo lietuvių (Č. Sasnausko, J. Naujalio, J. Gruodžio) ir pasaulinės klasikos (pavyzdžiui, Š. Guno) kūryba. 1935–1936 m. mokinių chorui vadovavo žymus kompozitorius ir chorvedys Bronius Budriūnas (kuris vėliau karo metais tapo Vilniaus operos vyr. chormeisteriu), tuo laiku respublikiniame gimnazijų chorų konkurse kaišiadoriečiai užėmė III vietą. Po to gimnazijos chorui vadovavo taip pat garsus chorvedys Mečislovas Leškevičius. Mokytojas suorganizavo ir vokalinį ansamblį, kuris liaudies dainų mokėsi tiesiai iš kaimo senučių, po to pasirodydami įvairiuose koncertuose, o keletą kartų koncertavo netgi radijuje. Šiame ansamblyje dainavo I. Jasiūnaitė, R. Tamulevičiūtė, V. Blažys, vėliau tapę žymiais dainininkais.
Kaišiadorių gimnazistai garsėjo ir savo teatro pastatymais. Pavyzdžiui, 1938 m. mokytojas Rapolas Šaltenis pastatė pjesę „Mažasis karžygys“. Drabužiai, ginklai, šarvai vaidinimui buvo gauti iš Kauno valstybinio teatro (iš šio teatro drabužiai skolinti ir 1939–1940 m. vaidintai B. Sruogos „Baisiosios nakties“ dramai). Dekoracijas kūrė dailininkas Antanas Kučas, taip pat mokytojavęs šioje gimnazijoje.
Kaišiadoriečiai dalyvavo jau pirmojoje Lietuvos dainų šventėje Kaune 1924 m. Vėliau Kaišiadoryse pradėtos organizuoti ir vietinės dainų šventės – 1934 m. ir 1936 m.
Kaišiadorių stalių amatų mokykloje dirbęs Antanas Škėma rašė pjeses mokyklai ir gimnazijai.
Visuomeninės organizacijos (1921-1937 m.)
- Paskelbta: 2020 vasario 27, ketvirtadienis, 11:07
XX a. pradžioje visuomeninis gyvenimas daugiausia koncentravosi parapijų rėmuose, propaguojant tikėjimą, tautiškumą, blaivybę, raštingumą. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Kaišiadorių apylinkėse prasidėjo visuomeninio gyvenimo ir organizacijų kūrimosi pakilimas, kuris išlieka ryškiausias per visą mūsų istoriją.
Atsiranda politinių organizacijų skyriai. Daugelyje Kaišiadorių apskrities valsčių didžiausią įtaką įgavo krikščionių demokratų partija. Pavyzdžiui, 1921 m. Kaišiadorių valsčiaus savivaldybėje iš 22 tarybos ir valdybos narių net 17 priklausė krikdemams. Vėliau ėmė stiprėti ir kitų partijų veikla. Nuo 1927 m. tarp jų ėmė dominuoti tautininkai.
Kai kurios organizacijos kūrėsi pagal profesijas. Pavyzdžiui, mokytojai būrėsi dvejose organizacijose. Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininke 1922 m. buvo mokytoja M. Zavistanaitė. 1935 m. įkurta kita švietimo darbuotojų organizacija – Lietuvos mokytojų sąjungos Trakų apskrities komitetas, kuriam vadovavo Kaišiadorių gimnazijos direktorius D. Kalvelis. Jis, be to, buvo ir liaudies universiteto dekanu.
Tarp jaunimo organizacijų vieni pirmųjų susikūrė skautai, kurių draugovės jungėsi į Trakų tuntą. 1923 m. Kaišiadorių skautų draugovė pasivadino Mindaugo vardu.Ypač Kaišiadorių skautų veiklą suaktyvino kun. Nikodemas Švogžlys-Milžinas, beveik kasdien išleisdamas jiems įsakymus. Kaišiadoryse įkurta ir antra skautų draugovė, pasivadinusi Trakų pilies vardu. Jie ruošdavo šventes, minėjimus, stovyklas, veikė skautų teatras, muziejus, rinkęs ne tik senienas, bet skautų dirbinius.
1924 m. įkūrus Kaišiadorių vidurinę mokyklą joje susikūrė ateitininkų skyrius. Jau metų pabaigoje mokyklos ateitininkų gretose buvo 50 narių, kuriems vadovavo moksleiviai A. Dudėnas, vėliau – P. Razmukas, F. Dziedulionis, J. Puišys, K. Civanavičius, B. Marmukonis, E. Arbačiauskas ir kt. Ateitininkai turėjo knygynėlį, sporto sekciją, K. Kaveckui pasiūlius įkurtos gamtos mėgėjų ir dainų rinkėjų sekcijos. 1926–1935 m. Kaišiadorių ateitininkai leido savo laikraščius.
Tarp pasaulietinių jaunimo organizacijų aktyvumu pasižymėjo jaunalietuviai. Pirmuoju jų vadovu tapo mokyklų inspektorius I. Karpavičius, o veikloje dalyvavo žymūs to meto Kaišiadorių visuomenės veikėjai – apskrities valdybos nariai Z. Šimašius ir J. Mazūras, vidurinės mokyklos direktorius Butkus, stalių amatų mokyklos direktorius Škėma ir kt.
Kai kurias organizacijas vienijo ne tik ideologiniai motyvai, bet ir bendri praktiniai tikslai. Pavyzdžiui, 1933 m. įkurta Kaišiadorių švietimo draugija, kurios tikslas buvo siekti, kad vidurinė mokykla išaugtų iki gimnazijos. Draugijai priklausė apskrities viršininkas J. Merkys, miškų urėdas P. Malvicas, banko direktorius J. Jakulis ir kiti. Draugijos tikslai išsipildė su kaupu – kasmet po vieną klasę priauganti mokykla 1937 m. mokslo metus pradėjo kaip pilna gimnazija, visoje Lietuvoje pagarsėjusia kaip viena iš aukščiausio lygio visapusiško ugdymo gimnazijų, kurios mokiniai per daugelį dešimtmečių išsaugojo šviesų mokyklos prisiminimą.
Kaišiadorių valstybinė gimnazija (1937 m.)
- Paskelbta: 2020 vasario 27, ketvirtadienis, 11:02
Ministrų kabineto 1937 m. kovo mėnesio 1 d. nutarimu ir Švietimo Ministro liepos mėn. 12 d. įsakymu B/Nr.28 nuo 1937 m. rugsėjo mėnesio 1 d. atidaryta VII-toji klasė ir leista plėstis iki pilnos gimnazijos. 1938 m. rugsėjo mėnesio 1 d. atidaryta VIII klasė. Kaišiadorių valstybinės progimnazijos pavadinimas pakeistas į Kaišiadorių valstybinę gimnaziją.
Tais laikais, kaip ir visoje Lietuvoje didelę įtaką turėjo klerikalai. Mokyklos kapelionas V.Slavynas ir J.Meidus dėstė tikybą. Jie reikalavo, kad mokiniai lankytų bažnyčią. Mokyklos direktorius buvo kairesnių pažiūrų žmogus, bet stengėsi išvengti konfliktų su dvasininkais.
Mokyklos gyvenimas buvo turiningas ir įvairus. Veikė kraštotyros, liaudies šokių, dramos, literatūros mėgėjų būreliai, choras. Mokiniai rengdavo vakarus, išvykas, rudens šventes. Mokykla turėjo savo tradicijas, pavyzdžiui: medelių sodinimo (ši tradicija tęsiasi iki šių dienų), grybautojų šventė. Veikė ir visuomeninės politinės moksleivių organizacijos - skautų ir ateitininkų.
Mokyklos įkūrimas (1924 m.)
- Paskelbta: 2020 vasario 27, ketvirtadienis, 10:59
Kaišiadoryse nuo 1922 metų prie pradinės mokyklos veikė suaugusiems vakariniai kursai. 1923 m. rugsėjo mėnesį vietos gyventojai prašo Trakų apskrities valdybą, o ši 1923 m. lapkričio 15 d. protokolu Nr.3232 prašo švietimo ministeriją vakarinius kursus reorganizuoti į progimnazijos I ir II klases. Švietimo ministerija 1923 m. lapkričio 17 d. sutinka, jei Trakų valdyba aprūpins kuru.
1924 m. vasario 1 d. buvo gautas leidimas. 1924 m. vasario 18-21 dienomis vyko egzaminai ir buvo sudarytos dvi klasės: I klasė (26 mokiniai) ir II klasė (22 mokiniai).1923-1924 m. mokykla buvo realinio tipo su sustiprintu matematikos kursu ir specialiu dalyku - buhalterija III ir IV klasėse po 3 savaitines pamokas.
Taip 1924 m. atidaryta Kaišiadorių vidurinė mokykla, o 1926 m. – amatų mokykla (stalių amato keturių klasių mokykla), kurioje iki Antrojo pasaulinio karo mokėsi apie 300 mokinių. Jos pastatas stovėjo tarp vandentiekio bokšto ir geležinkelio stoties. Tai buvo vieno aukšto nedidelis mūrinis namas nepritaikytas mokymo įstaigai. Visi kambariai pereinami, nedideli, tad mokytis ir dirbti teko susispaudus. Pastate buvo mokytojų kabinetas, keturios klasės ir mašinų skyrius. Čia mokėmės specialybės dalykus, o teorinius Kaišiadorių progimnazijoje. Čia mokslas truko 4 metus. Moksleiviai mokėsi ne tik staliaus amato, bet ir galėdavo užsidirbti parduodami savo gaminius (pavyzdžiui baldus, vežimus). Stalių amatų mokykla Kaišiadoryse veikė iki 1936 m., kai Švietimo ministerija ją perkėlė į Alytų. Antrojo pasaulinio karo metais mokyklos pastatas buvo subombarduotas.
Pirmieji Kaišiadorių vidurinės mokyklos mokytojai buvo A.Osmolskis (direktorius), kunigas A.Varnas, V.Laurinaitis, M.Jagintavičienė, Jakevičienė.
A. Osmolskis 1923 m. dirbo Kaišiadorių pradžios mokykloje, 1924 m. įsteigus Kaišiadorių vidurinę mokyklą, paskiriamas šios mokyklos vedėju. 1926 m. įkūrus Kaišiadorių stalių amatų mokyklą, laikinai ėjo vedėjo pareigas (tuo pačiu metu dirbo ir vidurinėje mokykloje). Nuo tų pačių metų rudens A.Osmolskiui Kaišiadorių vidurinės mokyklos pedagogų Taryba leido įsteigti ir išlaikyti savo lėšomis suaugusiųjų kursus, kuriuose buvo dėstoma pagal vidurinės mokyklos programą. Išsikėlus iš Kaišiadorių (1928 m.) A.Osmolskis visą laiką iki 1940 m. Kauno miesto šoferių kursuose dėstė aritmetiką. Direktorius buvo reiklus, puikus žmogus. Dėstė matematiką ir fiziką. Jo santykiai su mokiniais buvo gražūs ir nuoširdūs. Mylėjo dėstomą dalyką, puikiai paruošdavo mokinius. Jam vadovaujant kolektyvas darniai sugyveno. Direktorių A.Osmolskį pakeitė Morta Dvilaitienė. Ji dirbo iki 1929 m.
Nuo 1929 m. iki 1935 m. mokyklos direktorius - Rapolas Butkus.
Maždaug 1930-1931 m. apskrityje įvestas privalomas ir nemokamas švietimas, visi mokyklinio amžiaus vaikai (7-14 metų) privalėjo lankyto pradžios mokyklas.
Nuo 1933-1934 m. m. įsteigta V klasė, kurią išlaikė Trakų apskrities Švietimo Draugija. Nuo tų metų pradžios pakeistas mokyklos tipas. Įvesta privaloma lotynų kalba. 1934 m. rugsėjo 13 d. Švietimo ministro įsakymu Nr.37 nuo 1934-1935 mokslo metų pradžios atidaryta VI klasė. Visų klasių išlaikymą perėmė Švietimo Ministerija. Nuo 1935-1936 m. m. pradžios dėl numatytos mokyklos reformos Švietimo ministro įsakymu Nr.402 uždaryta pirmoji klasė. Nuo 1936-1937 m. m. pradžios atidaryta pirmoji reformuotos mokyklos klasė.
1936 m. Kaišiadorių Valstybinėje progimnazijoje veikė penkios klasės iš aštuonių. Direktoriumi mokykloje buvo Domas Kalvelis.