Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija

Paieška

Vertėjas

Lithuanian English French German Italian Russian Spanish
Designed by:

Muzika ir teatras (1924-1940 m.)

Muzikinis ir vaidybinis gyvenimas ypač suklestėjo 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Dar 1917 m. pakviestas kunigo A.Varno į Kaišiadoris atvyko vargonininkas Vladislovas Kaveckas, kuris vedė ne tik Kaišiadorių parapijos, bet ir vidurinės mokyklos chorus. Tuo laiku vien Kaišiadoryse buvo bent keli chorai. Kaišiadorių katedros šv. Cecilijos chore 1930 m. Lietuvos dainų šventėje, vykusioje Kaune, dalyvavo 29 choristai. Kaišiadorių šaulių būrio mišrus choras pasirodydavo įvairių švenčių metu, o maždaug 40 choristų vadovavo J. Kelevičius. Pavyzdžiui, 1925 m. vykusiame J. Naujalio kūrybai skirtame renginyje choras atliko J. Naujalio dainas, o programoje dalyvavo profesionalūs muzikantai iš Kauno ir muzikos mokyklos mokiniai. Aktyvi ir itin aukšto lygio chorinė veikla vyko Kaišiadorių vidurinėje mokykloje (vėliau tapusioje gimnazija). 1924 m. joje chorą turėjo V. Kaveckas, vėliau – mokytojas Taškūnas (maždaug 1926 m. jis pastatė M. Petrausko operetę „Consilium Facultatis“, o 1933 m. kitą M. Petrausko operetę „Kaminkrėtys ir malūnininkas“). 1933–1935 m. progimnazijoje muziką dėstė ir mišrų chorą vedė Bronė Gintalaitė, jos repertuare buvo lietuvių (Č. Sasnausko, J. Naujalio, J. Gruodžio) ir pasaulinės klasikos (pavyzdžiui, Š. Guno) kūryba. 1935–1936 m. mokinių chorui vadovavo žymus kompozitorius ir chorvedys Bronius Budriūnas (kuris vėliau karo metais tapo Vilniaus operos vyr. chormeisteriu), tuo laiku respublikiniame gimnazijų chorų konkurse kaišiadoriečiai užėmė III vietą. Po to gimnazijos chorui vadovavo taip pat garsus chorvedys Mečislovas Leškevičius. Mokytojas suorganizavo ir vokalinį ansamblį, kuris liaudies dainų mokėsi tiesiai iš kaimo senučių, po to pasirodydami įvairiuose koncertuose, o keletą kartų koncertavo netgi radijuje. Šiame ansamblyje dainavo I. Jasiūnaitė, R. Tamulevičiūtė, V. Blažys, vėliau tapę žymiais dainininkais.

Kaišiadorių gimnazistai garsėjo ir savo teatro pastatymais. Pavyzdžiui, 1938 m. mokytojas Rapolas Šaltenis pastatė pjesę „Mažasis karžygys“. Drabužiai, ginklai, šarvai vaidinimui buvo gauti iš Kauno valstybinio teatro (iš šio teatro drabužiai skolinti ir 1939–1940 m. vaidintai B. Sruogos „Baisiosios nakties“ dramai). Dekoracijas kūrė dailininkas Antanas Kučas, taip pat mokytojavęs šioje gimnazijoje.

Kaišiadoriečiai dalyvavo jau pirmojoje Lietuvos dainų šventėje Kaune 1924 m. Vėliau Kaišiadoryse pradėtos organizuoti ir vietinės dainų šventės – 1934 m. ir 1936 m.

 

Kaišiadorių stalių amatų mokykloje dirbęs Antanas Škėma rašė pjeses mokyklai ir gimnazijai.

 

RENGINIŲ KALENDORIUS

Prisijungti

Dabar lankosi

Dabar svetainėje 214 svečiai (-ių) ir narių nėra

Skaitliukas

Lankytojai
28
Straipsniai
1317
Nuorodos
3
Straipsnių peržiūrėjimai
5310433
http://1rxpills.com/